Kryžius tai ne priklausymo organizacijai „ženkliukas“, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos Evangelijoje Jėzus sako: „Kai žmogaus sūnų būsite aukštai iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu“. Šie žodžiai, tai ir užuomina apie Jėzaus laukiančią mirtį ant kryžiaus, ir kartu nuoroda į Mišių pirmajame skaitinyje iš Skaičių knygos pasakojamą Dievo tautos istorijos epizodą, kai į Pažadėtąją žemę keliaujančius žydus puolė nuodingos gyvatės ir Mozė liepė iškelti ant stulpo vario gyvatę, kad kiekvienas įkąstas gyvatės, pažvelgęs į vario gyvatę, liktų gyvas.
Popiežius atkreipė dėmesį į paradoksalų sutapimą: gyvatė – pirmųjų tėvų nuopuolio ir gimtosios nuodėmės simbolis, šiame kelionės į Pažadėtąją žemę įvykyje tampa išgelbėjimo simboliu. Panašiai ir šv. Paulius kalba apie Jėzaus Kryžiaus auką: Jėzus dėl mūsų tapo nuodėme, kad atpirktų mūsų nuodėmes. Jėzus buvo iškeltas ant Kryžiaus, kad į jį žiūrėtų visi nuodėmės sužeisti žmonės.
„Tik kryžius mus gali išgelbėti – tik tas kryžius, ant kurio buvo iškeltas įsikūnijęs Dievas. Negali mūsų išgelbėti idėjos, negali mūsų išgelbėti gera valia, mūsų pasiryžimas daryti gerus darbus. Ne. Vienintelis gelbėtojas yra nukryžiuotas Kristus, nes, kaip jau skelbė varinės gyvatės ženklas, tik Kristus sugebėjo prisiimti visus nuodėmės nuodus ir mus pagydyti. Kas gi mums yra kryžius? Taip, tai krikščionių ženklas, tai krikščionybės simbolis. Mes žegnojamės kryžiaus ženklu, tačiau dažnai tai darome atmestinai, nes netikime kryžiumi. Dažnai kryžių žmonės suvokia tik kaip priklausymo krikščionims ženkliuką. „Taip, aš nešioju kryželį, kad kiti matytų, jog aš krikščionis“. Gerai, kad nešioji kryželį, tačiau žinok, kad jis tai ne priklausymo komandai ženkliukas, bet atminimas to, kuris dėl mūsų tapo nuodėme“.
„Dievas tarė Mozei: „Kiekvienas, kas įgeltas pažiūrės į varinę gyvatę, liks gyvas“. Jėzus tarė savo priešams: „Kai žmogaus sūnų būsite aukštai iškėlę, tuomet suprasite“. Kas su tikėjimu nežiūrės į kryžių, tas mirs su savo nuodėmėmis ir nebus išgelbėtas“.
„Šiandien Bažnyčia mums kviečia kalbėti apie šį meilės slėpinį, - sakė Pranciškus, - šiandien Bažnyčia mus kviečia kalbėtis su Dievu, kuris dėl mūsų, iš meilės man, tapo nuodėme. Kiekvienas galime sakyti: „iš meilės man“. Pagalvokime: kas mums yra kryžius? Kaip atminimas? Ar suprantu ką darau žegnodamasis? Kas man kryžius? Tik priklausymo religinei bendruomenei simbolis? Kaip aš nešioju kryželį? Kaip papuošalą? Kaip auksinį juvelyrinį dirbinį su brangakmeniais? Ar sugebu nešti kryžių, kuris skaudžiai slegia mano pačius? Žiūrėkime į Nukryžiuotąjį, į Dievą, kuris tapo nuodėme, kad mes nemirtume dėl savo nuodėmių. Kiekvienas sau atsakykime į šiuos klausimus“. (Vatikano radijas)
